Visuomenėje protinė negalia ir psichikos negalia vis dar klaidingai sutapatinamos. Kuo jos skiriasi, kas jas sieja ir su kokiomis problemomis susiduria šias negalias turintys žmonės, kalbėjomės su VšĮ „Vilties erdvė“ kolektyvu bei Mažeikių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos „Gyvenimo spalvos“ pirmininke Lilia Baltutiene.
Psichinė negalia ≠ protinė negalia
„Vilties erdvė“ – įstaiga, teikianti socialinės globos paslaugas Mažeikių mieste ir rajone gyvenantiems sutrikusio intelekto žmonėms, jos direktorius Ramūnas Bertulis atkreipia dėmesį, jog visuomenėje sąvokos „intelekto sutrikimas“ (dar vadinamas protine negalia) ir „psichosocialinė negalia“ (arba psichikos negalia) kartais vis dar vartojamos klaidingai. „Intelekto negalia yra įgimta ir nekinta visą gyvenimą, o psichikos ligomis yra susergama gyvenimo eigoje“, – vieną esminių skirtumų įvardijo R. Bertulis.
Kaip teigė bendrijos „Gyvenimo spalvos“ pirmininkė L. Baltutienė, psichosocialinė negalia pripažįstama žmonėms, sergantiems sunkiomis psichikos ligomis: depresija, šizofrenija ir kitomis. Pašnekovė pabrėžė, kad psichosocialinė negalia gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje: „Psichikos ligų atsiradimą gali nulemti įvairios priežastys: vaikų ar sutuoktinio netektis, skyrybos ar kitos sudėtingos gyvenimo situacijos ar išgyvenimai“, – Budas.lt sakė L. Baltutienė.
Diagnozės skirtingos – problemos vienodos
Nors psichinės ir protinės negalios yra skirtingos, tačiau jos turi ir kai ką bendro – žmonės, turintys intelekto sutrikimų ir psichosocialinę negalią, dažnai apipinami įvairiais mitais. „Nuo senų laikų stereotipiškai manoma, kad psichikos ligomis sergantys žmonės yra agresyvūs, todėl jų baiminamasi ir netgi vengiama“, – mintimis dalijosi L. Baltutienė. Pašnekovė teigė, jog psichikos negalią turintiems žmonėmis ypatingai reikalingas aplinkinių laikas ir dėmesys: „Dažnu atveju psichikos ligos atsiranda, tuomet, kai žmonės susidūrę su sunkumais ir reikiamu metu nesulaukę pagalbos, supratimo iš artimų žmonių ar specialistų, nugrimzta į gilesnes problemas“, – sakė bendrijos „Gyvenimo spalvos“ pirmininkė.
Kaip teigė „Vilties erdvės“ kolektyvas, visuomenėje kartais klaidingai manoma, kaip reikia bendrauti su intelekto sutrikimus turinčiais žmonėmis ir jų gailimąsi: „Kadangi intelekto sutrikimus turintys žmonės, tokie gimsta – jie kitokio gyvenimo ir nepažįsta, žinoma, jiems reikia padėti, bet ne jų gailėti“, – sakė vyr. socialinė darbuotoja Raimonda Šalkauskienė. Įstaigos direktorius R. Bertulis papildė, jog su intelekto sutrikimus turinčiais žmonėmis reikia bendrauti vienodai: „Kai gailiesi kito žmogaus, tai tas, kurio gailiesi, jaučiasi nepilnavertis“.
Būtina informuoti visuomenę
Siekiant mažinti intelekto sutrikimus ar psichosocialinę negalią turinčių žmonių stigmą, itin svarbus visuomenės informavimas. Bendrijos „Gyvenimo spalvos“ pirmininkė L. Baltutienė teigė, jog norint šviesti visuomenę ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žiniasklaidoje matomame turinyje: „Džiugu, kad apie psichikos ligas kalbama vis garsiau, garsūs žmonės pripažįsta susiduriantys su psichikos ligomis, pasakoja savo išgyvenimus“. Pasak pašnekovės, tai dviguba nauda – įkvepia jomis sergančius, o visą visuomenę skatina priimti šiomis ligomis sergančius žmones.
Būti pilnavertiems visuomenės nariams
Kitas svarbus aspektas siekiant greičiau išsivaduoti iš stereotipinės pasaulėžiūros – neįgaliųjų į(si)traukimas į bendruomeninius renginius. Anksčiau šie žmonės būdavo uždaryti, nematomi, todėl apipinami įvairiais negatyviais stereotipais. Jiems tampant vis aktyvesniais bendruomenių nariais, įsitraukiant į tam tikras veiklas visuomenėje – visuomenės požiūris iš esmės pasikeičia.
„Vilties erdvė“ aktyviai įsitraukia į bendruomeninius renginius, įvairias akcijas – „Miškasodį“, „Darom“ ir kitas, kurių metu visi gali įsitikinti, kad neįgalieji yra lygiaverčiai visuomenės nariai. R. Šalkauskienė teigė, jog visuomenėje vykstantys teigiami pokyčiai jau matomi: „Šioje įstaigoje dirbu nuo 2008 metų – pradžioje su neįgaliaisiais išvykus į stovyklas ar kitas išvykas, sulaukdavome daug aplinkinių žvilgsnių, tačiau dabar tokia aplinkinių reakcija daug retesnė“.
Tiesioginė pažintis – raktas į pokyčius
Kitas svarbus aspektas, norint didinti sutrikusio intelekto žmonių integraciją – artimas kontaktas su tokiais žmonėmis ir jų pažinimas. Vienas iš būdų – savanoriavimas jas vienijančiose organizacijose. „Vilties erdvė“ yra akredituota įstaiga, galinti priimti savanorius. Vyr. socialinė darbuotoja Sandra Bertašienė pasakojo, jog savanorių požiūris į sutrikusio intelekto žmones pasikeičia į gerą pusę jau po kelių susitikimų.
F kodas kainavo darbo vietą
Viena opiausių problemų, su kuriomis susiduria negalias turintys žmonės – darbo paieškos. L. Baltutienė teigė, jog žmonėms, turintiems psichikos negalią ar sergant psichikos ligomis, rasti darbą sudėtinga. Pašnekovė pasidalino skaudžia istorija, įrodančia, jog psichikos ligomis sergantys žmonės darbo rinkoje vis dar stigmatizuojami: „Vyras sėkmingai dirbęs įmonėje, darbdaviui sužinojus, jog jo ligos istorijoje yra F kodas, žymintis psichikos ir elgesio sutrikimus – neteko darbo vietos“.
Gebėjimai individualūs
Pasak „Vilties erdvė“ direktoriaus R. Bertulio, turintiems, intelekto sutrikimus įsidarbinimo galimybės taip pat ribotos. Pašnekovas džiaugėsi, kad jų įstaigoje yra įdarbinti du sutrikusio intelekto asmenys, o įstaigos įkurtose Specialiosiose dirbtuvėse neįgalieji mokosi įvairių darbinių įgūdžių siuvimo ir rankdarbių, popierinių dirbinių, floristikos, keramikos ir staliaus grupėse. Pasak S. Bertašienės, dirbtuvėse visi neįgalieji būna užimti, o užduotys yra pritaikomos atsižvelgus į kiekvieno individualius gebėjimus.
Vengia kontakto
2022 m. atlikto tyrimo „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu žmogumi. Pasak L. Baltutienės, baimės nėra pagrįstos, psichikos ligas ar negalią turintys žmonės nėra blogi kaimynai: „Dažniausiai šie žmonės vengia kontakto su aplinkiniais – jie patys bijo žmonių“, – Budas.lt sakė „Gyvenimo spalvos“ pirmininkė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad žmonės gali net nežinoti, jog kaimynystėje gyvena psichikos liga sergantis žmogus: „Psichikos ligos dažnu atveju iš pirmos žvilgsnio nepastebimos ir net neįsivaizduojame, jog savo artimoje aplinkoje, darbo kolektyve ar kaimynystėje, turime psichikos ligą ar negalią turintį žmogų“, – teigė L. Baltutienė.
Bendrauja su kaimynais
Pokalbiui su VšĮ „Vilties erdvė“ kolektyvu susitikome vieninteliuose Mažeikiuose grupinio gyvenimo namuose, skirtuose sutrikusio intelekto žmonėms. Ši įstaiga yra įkūrusi du grupinio gyvenimo namus – pirmasis iš jų jau veikia nuo 1998 metų. Šiuo metu puikūs namai, išpuoselėta lauko erdvė, žydinčios gėlės ir net šiltnamis, kurį, pasak įstaigos darbuotojų, prižiūri ir patys gyventojai.
Nuotr. iš organizacijų archyvų
