Lietuvoje veikia įvairios neįgaliuosius vienijančios asociacijos, bendrijos, įstaigos, kurios prisideda prie žmonių, turinčių negalią, gyvenimo kokybės gerinimo. Šių organizacijų veiklų spektras platus – nuo jų informavimo, konsultavimo iki laisvalaikio ir pramogų organizavimo. Apie neįgaliuosius suburiančių organizacijų veiklą, jų naudą kalbėjomės su kelių, mūsų rajone veikiančių asociacijų, bendrijų, įstaigų vadovais.
Teikiamos įvairios paslaugos
Atsižvelgiant į negalios pobūdį, žmonėms reikalinga skirtinga pagalba, todėl ir paslaugų spektras, kurį teikia asociacijos yra skirtingas. Pavyzdžiui, regos negalią turintys žmonės, būna apmokomi naudotis baltąja lazdele, techninėmis regos priemonėmis, jiems taip pat siūloma palydėjimo paslauga: „Lydime į gydymo ar kitas įstaigas, ne tik Mažeikiuose, bet prireikus ir visoje Lietuvoje“, – sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Mažeikių rajono filialo pirmininkas Algimantas Balčiūnas.
Pasak Mažeikių rajono neįgaliųjų centro direktorės Audronės Šimkuvienės, kurtiesiems lankantis gydymo ar kitose įstaigose tam, kad būtų užtikrintas sklandus bendravimas, reikalinga gestų kalbos vertėjo pagalba. Mažeikių rajono neįgaliųjų centro direktorė Budas.lt sakė, kad jų centre yra profesionalus gestų kalbos vertėjas, kurio paslaugomis gali pasinaudoti kurtieji.
Tiltas tarp valdžios ir žmogaus
Nors įvairių asociacijų, atstovaujančių neįgaliuosius, yra visoje Lietuvoje, tačiau rajone įsikūrusios bendrijos, įstaigos, dirbančios su neįgaliaisiais, geriausiai žino, kokios problemos kyla būtent mūsų rajone gyvenantiems žmonėms. Todėl šios asociacijos yra tarsi tiltas tarp neįgaliojo ir valdžios atstovų. Organizacijų vadovai bendrauja su savivaldybės atstovais, teikia siūlymus, kokie pokyčiai būtų reikalingi mūsų rajone gyvenantiems neįgaliesiems.
Valdžios atstovai taip pat yra supažindinami su organizacijų veiklą – jie kviečiami į įvairius renginius, metines ataskaitas, tam, kad būtų atkreipiamas dėmesys į problemas, kylančias neįgaliesiems, rengiami ir seminarai. Mažeikių rajono neįgaliųjų centro organizuotame seminare „Lietuvos kurčiųjų bendruomenė: prieinamumo iššūkiai ir galimybės“ savivaldybės vadovai, įmonių atstovai ir kiti dalyviai buvo supažindinami su kurčiųjų bendruomene ir jai kylančiomis problemomis.
Pati didžiausia pagalba – savitarpio pagalba
Kalbinti pašnekovai vienbalsiai teigė, jog viena didžiausių naudų, kurią teikia asociacijos – psichologinė pagalba – neįgalieji, susiburiantys į bendruomenes, gali vienas kitą užjausti ir suprasti, nes jie susiduria su panašiomis problemomis: „Žmonės susitinka, pabendrauja, suranda savo likimo žmones – nebesijaučia tokie vieniši“, – sakė A. Balčiūnas.
Nors psichologinė pagalba reikalinga neįgaliajam, tačiau ji būtina ir visai šeimai. Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Zofija Valatkienė teigė, jog svarbiausia nauda, kurią teikia asociacijos – savitarpio pagalba: „Tėveliai, susiburiantys asociacijoje, yra kaip vieno kurso studentai, kuriems aktualios tos pačios problemos, susitikimuose jie randa ne tik pagalbą, supratimą, bet ir viltį“.
Mažeikių autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Justina Padskočienė paantrino, jog buvimas bendruomenėje ypač reikalingas visai šeimai. Moteris teigė, jog šeima sužinojusi autizmo diagnozę, išgyvena krizę ir patiria stiprius emocinius išgyvenimus – jausmai labai panašūs į gedulo ir netekties patirtį: „Tėvai nuo pat pradžių mato tik gyvenimo sunkumus, todėl šiame emocijų sūkuryje reikia palaikančios rankos, išklausymo ir informacijos visai šeimai“.
Specialios dirbtuvės
Įvairios neįgaliųjų organizacijos, suteikia skirtingas paslaugas – skiriasi ir jų pobūdis, ir mastai. Viešoji įstaiga „Vilties erdvė“ Mažeikių mieste ir rajone gyvenantiems sutrikusio intelekto žmonėms teikia net tris socialinės globos paslaugas: ilgalaikę, trumpalaikę ir dienos socialinę globą. Dienos socialinės globos paslaugos teikiamos Specialiosiose dirbtuvėse. „Jų lankytojai darbinių įgūdžių mokosi siuvimo ir rankdarbių, popierinių dirbinių, floristikos, keramikos ir staliaus grupėse, o asmenys su sunkia negalia dalyvauja įvairiose dienos užimtumo veiklose“, – Budas.lt pasakojo įstaigos vadovė Raimonda Šalkauskienė.
Neįgaliųjų rankų darbo gaminių galima įsigyti organizuojamose parodose-mugėse, kuriose visuomenė iš arčiau susipažįsta su jų gebėjimais, ir, svarbiausia, padeda specialiųjų poreikių turintiems asmenims tapti aktyviais bendruomenės nariais: „Dalyvaudami bendruomenės gyvenime neįgalieji jaučiasi visaverčiais bendruomenės nariais ir taip gerėja socialinis bendravimas tarp skirtingų bendruomenės narių grupių“, – teigė R. Šalkauskienė.
Dienos centras
Mažeikių autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vienas didžiausių pasiekimų – Dienos centras „Mažasis princas“, skirtas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams, įsikūręs Šerkšnėnų darželyje–daugiafunkciame centre. Mažeikių savivaldybės finansuojama įstaigoje be vaikų priežiūros, teikiamos logopedo, psichologo, muzikos terapijos ir socialinio pedagogo paslaugos. Asociacijos vadovė J. Padskočienė patikino, kad dienos centrą lankantiems vaikams užimtumo netrūksta: „Kas savaitę vaikai sportuoja su treneriu Ramūnu, Robotikos akademija vaikus moko konstruoti robotus, o kompiuterių asai iš Vilniaus nuotoliu su vaikais klajoja po Minechraft platybes“. Dienos centrą lankantiems vaikams teikiama pasaulyje plačiai naudojama Tomatis terapija, DIRfloor terapija ir plaukimo treniruotėmis baseine. Pasak J. Padskočienė, maitinimas ir veiklos centre yra nemokamos, pavėžėjimo paslaugą į centrą ir atgal finansuoja Mažeikių savivaldybė.
Darbo paieškos
Vienas pagrindinių asociacijų uždavinių – padėti neįgaliesiems įsilieti į visuomenę, puikus būdas tai padaryti – įsitraukimas į darbo rinką. Mažeikių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos „Gyvenimo spalvos“ pirmininkė Lilia Baltutienė teigė, jog viena iš veiklų, kurią vykdo ši bendrija – darbinių įgūdžių ugdymas, atkūrimas ir stiprinimas. Pasak L. Baltutienės, užsiėmimų metu neįgalieji yra mokomi įvairių profesinių įgūdžių: rašyti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką, planuoti savo darbo krūvį ir darbo laiką, darbo užduotis atlikti iki pabaigos, taip pat jie yra motyvuojami užsiregistruoti į užimtumo tarnybą, prireikus padedama komunikuoti su užimtumo tarnybos specialistais ir potencialiais darbdaviais.
„Darbas – tai labai svarbi asmens socialinės integracijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene, galimybė įsidarbinti yra ypač aktuali socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms”, – sakė „Vilties erdvės“ vadovė R. Šalkauskienė. Moteris džiaugėsi, kad jų įstaigoje yra įdarbinti du sutrikusio intelekto asmenys, jų pareigos – valytojas ir pagalbinis darbininkas. Kadangi įstaiga dalyvauja Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgaliųjų integracijos į darbo rinką projekte – vienam neįgaliajam 60 proc. darbo užmokesčio kompensuoja Užimtumo tarnyba.
Šviečiamoji funkcija
Įvairios neįgaliuosius vienijančios bendruomenės neapsiriboja vien darbu su neįgaliaisiais, viena iš veiklų – visuomenės švietimas. Siekiant atkreipti dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, A. Balčiūnas lankosi ugdymo įstaigose ir supažindina vaikus su aklųjų kasdienybe. Vaikai supažindinami su Brailio raštu, baltąja lazdele, įvairiomis priemonėmis, kurios palengvina regėjimo negalią turinčių žmonių kasdienybę. „Kuo mažesnius vaikus pradėsim šviesti, juos mokyti, kaip elgtis su neįgaliuoju, tuo jie užaugs kultūringesni ir kitaip reaguos į žmogų su negalia“, – sakė pirmininkas A. Balčiūnas.
Mažeikių autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, siekdama šviesti visuomenę, ugdymo įstaigoms ir Mažeikių bibliotekai dovanojo literatūros apie autizmą. „Esame surengę du autizmo srities profesionalų vedamus seminarus pedagogams ir tėvams, taip pat lankėmės penkiose priešmokyklinio ugdymo įstaigose, kur naudodami virtualios realybės akinius demonstravome kaip jaučiasi autistiški vaikai“, – Budas.lt pasakojo asociacijos vadovė J. Padskočienė.
Aktyvūs visuomenės nariai
Neįgaliesiems sėkmingai integruotis į visuomenę ir pasijusti jos dalimi gali padėti dalyvavimas bendruomeniniuose renginiuose. Mažeikiuose gyvenantys neįgalieji yra aktyvūs įvairių rajone vykstančių kultūrinių, sporto ir kitų renginių dalyviai. Asociacijos, bendrijos dalyvauja jau tradiciniu tapusiame bėgime „Bėgame už laisvę“, Bobų vasaros mugėje, akcijoje „Darom“, gatvės muzikos dienoje ir kituose renginiuose.
Jeigu mieste renginių nėra – juos susiplanuoja pačios organizacijos. Kalbintų asociacijų, bendrijų, įstaigų vadovai teigė, jog drauge susirenka švęsti didžiąsias šventes, gimtadienius, kitas progas.
Neįgaliųjų, esančių įvairiose organizacijose, laisvalaikis neapsiriboja Mažeikiuose – vykdomos įvairios ekskursijos, pažintinės ar poilsinės išvykos ir į kitus miestus. O kartais poilsį pavyksta suderinti su nauda: „Keturių dienų išvykoje į Šventąją asociacijos nariai ne tik poilsiavo, bet ir mankštinosi, jiems buvo suteikiamos reabilitacijos paslaugos“, – pasakojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Mažeikių rajono filialo pirmininkas A. Balčiūnas.
Mažeikių rajono neįgaliųjų centro direktorė A.Šimkuvienė paantrino, jog kelionėse gautas žinias pritaiko ir savo veiklose: „Išvykoje į Biržuvėnų dvarą, turėjome progą sudalyvauti žemaitiškų valgių degustacijoje, o gautas žinias pritaikėme minėdami Tarptautinę neįgaliųjų dieną – renginio metu šventės dalyviai galėjo paragauti mūsų gamintų žemaitiškų valgių“.
Nuotraukos iš įstaigų archyvo
