2-oji vidurinė, „Baltoji paukštė“, o dabar – Gabijos gimnazija savo darbą pradėjo 1970 metais. Mokytojų dienos išvakarėse savo gimtadienį švenčianti mokykla šiais metais skaičiuoja jau 50-metį. Pirmojo direktoriaus Prano Barvydo išpuoselėta ir mylėta mokykla iki šių dienų išlieka tarp geriausių. Jubiliejaus proga metas apžvelgti „Baltosios paukštės“ nueitą kelią.
Mokyklos gimimas
Mažeikių miestui buvo 102-ji metai, kai buvo atidaryta antroji vidurinė mokykla – Mažeikių Gabijos gimnazija.
1960–1970 metais mieste pradėjo vystytis įvairi pramonė. Plėtėsi senos tradicinės miesto gamyklos: linų, sviesto, alaus. Kūrėsi naujos: vaikiškų baldų, elektrotechnikos, kompresorių, o vėliau – ir Naftos perdirbimo įmonė. Augant pramonei, sparčiai didėjo ir gyventojų skaičius. Iki 1970 metų mieste buvo tik viena bendrojo lavinimo vidurinė, aštuonmetė ir internatinė mokyklos. Vidurinė ir aštuonmetė dirbo dviem pamainomis. Neišvengiamai grėsė trečioji pamaina. Vidurinėje mokykloje kartu su lietuviškomis gausiomis klasėmis buvo ir rusų klasės. Ir nors mokinių jose buvo tik keletas, tačiau patalpas užimdavo. Vakarais plušėjo vakarinė mokykla. Tik naktimis buvo galima išvalyti ir paremontuoti patalpas. Nebuvo vietos popamokinei veiklai.
Esant tokioms sąlygoms, naujos mokyklos nekantriai laukė visi mažeikiškiai. Ją leista projektuoti 1963 metais. Rajono valdžia keletą metų nesugebėjo įtikinti Švietimo ministerijos pradėti mokyklos statybą. Projektas pragulėjo spintose iki 1968 m. Per tą laiką jis iš dalies paseno, nes buvo pradėtos gaminti naujos surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos, kokių nebuvo numatyta projekte. Tai trukdė dirbti efektyviai. Tuo metu Mažeikiuose dar nebuvo patyrusių specialistų statyti mokyklas, nebuvo ir reikiamų mechanizmų. Statė ilgai, nekokybiškai, pažeisdami elementarias technologijas.
1970 m. vasaros pradžioje rajono Vykdomasis komitetas nutarė įkurti 2-ąją vidurinę mokyklą, nors apie pastatą stovėjo pastoliai ir buvo neaišku, ar statybininkai sugebės laiku ją pastatyti. Pagal Vyriausybės nutarimus mokykla turėjo būti pastatyta 1969 m. Atitinkamai buvo siunčiami įrengimai, baldai, mokymo priemonės. Reikėjo surasti vietą, kur visa tai saugoti. Reikėjo surinkti mokytojus, techninį personalą. Direktoriumi 1970 m. rugpjūtį paskirtas Pranas Barvydas.
Pirmasis pedagogų tarybos posėdis sušauktas rugpjūčio 28 d. Surinkta 30 mokytojų. Iš viso buvo 838 mokiniai, sukompleksuotos 25 klasės, 45 mokiniai yra antramečiai, 21 perkeltas sąlyginai, vyriausia klasė – dešimta.
Ir štai atėjo spalio 3-oji (šeštadienis). Šeštadienis mokykloje buvo eilinė darbo diena. Taip jau sutapo, kad buvo Mokytojų dienos išvakarės. Bendruomenė iškilmingai įžygiavo į vadinamąjį mokomąjį keturaukštį korpusą. Bendruomenė nutarė, kad kasmet švęs mokyklos gimtadienį ir kartu minės Mokytojų dieną. Dabar mokyklos įkurtuvių diena švenčiama kas penkeri metai.
„Baltoji paukštė“
Po oficialios mokyklos atidarymo šventės vis daugiau mokinių pradėjo vadinti mokyklą Baltąja paukšte. Greitai šis vardas prigijo visame mieste. Šis pavadinimas atsirado iš mokytojos V. Barvydienės parengtos mokyklos atidarymo šventės kompozicijos: „Ant mano delno saulėta balta paukštė. <...>“
Pavadinimas „Baltoji paukštė“ esti moksleivių sukurtuose eilėraščiuose, dainose, parašytuose rašiniuose, laiškuose. Prasmingas mokyklos pavadinimas išaugo į simbolį. Kada buvo rekomenduota atsisakyti mokyklos numerių ir pasirinkti vardus, mokytojai ir mokiniai paklausė, kodėl mums reikia rinkti kitą vardą. Tačiau Švietimo ministerija šiam vardui nepritarė.
Baltoji paukštė 24 metus garsino mokyklą. Dabar ji pavadinta Gabija, senovės lietuvių ugnies ir namų židinio globėjos deivės garbei.
Vadovai
Nuo įkūrimo mokyklai vadovavo Pranas Barvydas (1970–1997) su direktoriaus pavaduotojomis ugdymui: Lida Svobutiene (1970–2007), Janina Kaknevičiene (1974–1989) ir Aldona Moteikaitiene (1970–1979).
1997–2001 vadovavo Gediminas Gudas.
Nuo 2002 m. – Stasys Šiurkus.
Šiuo metu gimnazijai vadovauja buvęs Mažeikių Pavasario pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Eduardas Vaičiulis.
Pirmasis direktorius Pranas Barvydas prieš metus portalo Budas.lt rašytoje publikacijoje apie mokyklą atsiliepia šiltai, ši jam lyg kūdikis: „Palikti Gabijos gimnaziją buvo labai skaudu. Ten palikti visi jausmai, sveikata, išgyvenimai... Kai kurios tradicijos jau nebepuoselėjamos. Suprantu, tradicijas reikia keisti. <...>
Gimnazijos gimimas
Gimnazija – tai antrasis mokyklos gimimas.
Iš pradžių mokykloms, kuriančioms gimnazijas buvo keliami aukšti reikalavimai. Mokytojai privalėjo turėti universitetinį išsilavinimą, mokėti nors vieną užsienio kalbą, dirbti kompiuteriu, dėstyti kelis dalykus, turėti kvalifikacinę kategoriją. Mokykla privalėjo turėti atitinkamą materialinę bazę, bendradarbiauti su užsienio ir šalies gimnazijomis, aukštąja šalie mokykla (universitetu), neturėti pradinių klasių.
1991 m. mokyklos direktorius parašė rajono tarybos deputatui A. Gudinui raštą, kuriame ragino pagalvoti apie gimnazijos kūrimą, neatsilikti nuo geros kitų rajonų ir miestų iniciatyvos. Pritarimo iškelti pradines klases nebuvo sulaukta. Tačiau šis raštas visgi turėjo įtakos, nes 1992 m. pradinės klasės buvo iškeltos. Gabija buvo pirmoji vidurinė mokykla mieste be pradinių klasių.
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1995-06-22 suteiktas pirmųjų (gamtamokslinio profilio) gimnazijos klasių statusas konkurso būdu sukomplektuotoms devintosioms klasėms. Nutarimas gautas pavėluotai, todėl dvi pirmąsias klases mokykla sukomplektavo tik iš savo mokinių. Atrinkti 52 mokiniai.
Švietimo ir mokslo ministro 2001 m. birželio 8 d. įsakymu suteiktas antrasis – humanitarinis profilis.
Aplinka
Mokykla pradėjo dirbti, nors nebuvo sutvarkyta aplinka, neįrengtas stadionas, sporto aikštynas. Visas naujasis mikrorajonas dėl statybų skendėjo purvuose. Mokykla turėjo reikalauti, kad mokiniai, atėję į mokyklą, persiautų batus. Nedelsiant reikėjo sutvarkyti mokyklos aplinką.
Du kartus per 17 metų buvo sutvarkyta mokyklos fasadinė pusė, stadionas, sporto aikštelės. Šiaurinis mokyklos kiemas išklotas cementinėmis plytelėmis, nes asfaltas kenkia vaikų sveikatai.
Mokyklai visgi parinkta geriausia vieta. Nors ją statant teko nugriauti keletą namų bei ūkinių pastatų, kurie buvo dabartinėje mokyklos teritorijoje. Žmonėms už pastatus buvo atlyginta. Arti nėra jokios gatvės, pašalinio triukšmo. Už gerą aplinkos tvarkymą mokykla ne kartą apdovanota tarp miesto mokyklų.
Buvo prigijusi tradicija – sodinti po mokyklos (valgyklos) langais rožes. Jas sodindavo per paskutinio skambučio šventę abiturientai, mokiniai, baigę aštuonias, o vėliau ir devynias klases. Vėliau fasadinės mokyklos aplinkos sutvarkymo projektą parengė žinomi Lietuvoje kraštotyrininkai architektai Rūta ir Alfonsas Kiškiai.
Dabar priešais mokyklą išsirikiavę ąžuolai ir tiek pat grakščių liepaičių. Per kiekvieną mokyklos gimtadienį išeisiantys vaikinai ir merginos sodina ąžuoliuką ir liepaitę. Kiekvienas medis turi vardą, kuris atėjęs iš lietuvių klasikos ir žymių lietuvių kūrinių. Iki 1979 m. kiekviena abiturientų klasė sodino medelių porą. Bendruomenė pamatė, kad greitai nebeužteks ploto medeliams, todėl 1980 m. buvo pradėta sodinti po vieną medelių nuo visos tų metų abiturientų laidos.
Netoli esti pilkas riedulį, Daubarių kaime stabtelėjęs pakeliui iš Skandinavijos. Čia perridentas ir prieš mokyklos langus pastatytas – jis mokyklos dešimtojo gimtadienio liudytojas.
Prie dešimtmečio simbolio – išsitiesusi mokyklos dešimtmečio, dar kitaip vadinama Jaunystės alėja, apsodinta kaštonais, kurie simbolizuoja pavasarį.
Dešinėje – medžių ir skulptūrų kompozicija „Eglė žalčių karalienė“. Skulptūrų autorius – A. Murauskas. Ši kompozicija dar kitaip vadinama „Vaikystės pasaka“. Kompozicijos idėją puoselėjo pirmasis mokyklos direktorius nuo 1948 metų, kai Klaipėdos muzikiniame teatre pamatė spektaklį „Eglė žalčių karalienė“.
Kaštonų, liepų, ąžuolų pavėsyje į mus ramiai žvelgia skulptūra „Pirmoji mokykla“. Ji pastatyta 1985 metais, pažymint mokyklos įkūrimo 15-ąsias metines.
Prie mokyklos centrinio įėjimo, gluosnio pavėsyje stovi galingas Lietuvos Nepriklausomybės patriarcho dr. Jono Basanavičiaus biustas, kuris pažymi 1990 metais švęstą mokyklos 20-metį.
„Antrajame mokyklos aukšte yra vitražas, skirtas pirmiesiems abiturientams, sukurtas 1981 metais. Kitas vitražas – mokyklos muziejuje. Jis atidarytas 1987 metais (17-ųjų mokyklos įkūrimo metinių proga, – aut. past.). Apie tokį muziejų svajojome nuo pat mokyklos įkūrimo, todėl kaupėme, saugojome įvairius dokumentus, nuotraukas, dovanas, suvenyrus, kuriuos dovanodavo mokyklos svečiai, abiturientai, moksleiviai, grįžę iš įvairių ekskursijų, mokyklos rėmėjai. Kaupėme sveikinimus, gautus per mokyklos gimtadienius, telegramas, laiškus, albumus. Norėjome, kad liktų mokinių, mokytojų, tėvų, mokyklos svečių, draugų, rėmėjų pėdsakai, puošiant, tvarkant, kuriant gražias, savitas tradicijas. Po metų muziejų papuošėme gražiu, spalvotu vitražu „Daugiafigūrinė kompozicija“, kuriame atsispindi 4 mūzos – mokslų globėjos“, – P. Barvydas.
2008 metais Lietuva atšventė Sąjūdžio įkūrimo dvidešimtmetį. Šia proga prie gimnazijos pastato sienos pritvirtinta atminimo lenta, bylojanti apie rajono Sąjūdžio pirmuosius namus.
Tais pačiais metais renovuotas gimnazijos pastatas: apšildytos išorinės sienos, seni mediniai langų rėmai pakeisti plastikiniais, atnaujinta grindų danga koridoriuose, tinkamai įrengti tualetai, geriau apšviestos klasės. Kiekvienas moksleivis turi individualią spintelę rūbams ir asmeniniams daiktams. Iš viso atlikta darbų už pustrečio milijono litų.
Taip pat tais metais sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu.
Kasmet gimnaziją papildo apie du šimtai moksleivių iš įvairių miesto ir kaimo mokyklų. Dalis ateina į trečia gimnazijos klasę. Mokiniai priimami be konkurso.
„Gimnazijoje šurmuliuoja ne tik didelis ir jaunatviškas gimnazistų būrys, savo žiniomis čia dalinasi aukštos kvalifikacijos mokytojai. Išlaikant gražią tradiciją gimnazijoje į Senjorų klubą renkasi ir garbaus amžiaus sulaukę gimnazijoje dirbę mokytojai, kuriems vadovauja pirmasis mokyklos direktorius P. Barvydas. Šio klubo nariai nuolat renkasi į bendrus renginius, mini sukaktis“, – kalbėjo E. Vaičiulis.
1987 m. lapkričio 4 d., švenčiant mokyklos septynioliktąsias įkūrimo metines, buvo iškilmingai atvertos mokyklos istorijos muziejaus durys. Apie tokį muziejų mokyklos bendruomenė svajojo jau seniai. Todėl kaupė, saugojo įvairius dokumentus, nuotraukas, dovanas, suvenyrus, kuriuose dovanodavo mokyklos svečiai, abiturientai, palikdami mokyklą, moksleiviai, grįžę iš įvairių ekskursijų, mokyklos rėmėjai. Muziejus rengia ekspozicijas mokyklos jubiliejų proga.
Planai ateityje
Portalui Budas.lt mokyklos vadovas E. Vaičiulis pasakojo apie artimiausius mokyklos bendruomenės planus: „Balandžio 2 d. Mažeikių Kultūros centre vyks didžiulis gimnazijos šokių kolektyvo „Džesi“, kuris mini savo veiklos dvidešimtmetį, spektaklis-koncertas „Amerika pirtyje“. Tai puiki proga visiems susitikti ir pabūti drauge.
Naujomis idėjomis vis pildomas gimnazijos jubiliejaus veiksmų planas, kuris bus pristatytas š.m. balandžio 3 d. gimnazijos bendruomenei, buvusiems mokiniams bei visiems kam svarbi ši mokykla. Laukiame ir esame atviri naujoms idėjoms ir pasiūlymams. Pagrindinis mūsų visų suėjimas ir pabuvimas kartu numatomas š.m. spalio 3 d.
Daug gražių svajonių ir idėjų, kurios atrodė tolimos, visos bendruomenės pagalba jau yra įgyvendintos. Tai naujos edukacinės erdvės, Žalioji zona, laboratorija, poilsio zonos ir kita... Svajonių ir planų dar yra labai daug, tad tikiu, kad bendromis jėgomis ir tai bus įgyvendinta.“
Artėja 50-metis
Šiais metais gimnazija švęs garbų jubiliejų – 50 metų. Šia proga mokyklos direktorius sveikina visą bendruomenę bei linki neprarasti tikrų ir svarbiausių gyvenimo vertybių: „Artėjant gimnazijos 50-mečio jubiliejaus proga linkiu, kad gimnazija ir toliau būtų mūsų visų pažangos ir sėkmės namais. Kiekvieną dieną visi kartu siekime pergalių! Tegul jos būna mažos pergalės, bet tai bus mūsų visų sėkmė, vedanti į priekį.
Mokiniams linkiu vertinti laiką ir visada atminti, kad gimnazija yra vieta, kur atrandi save ir čia yra galimybė turėti tiek, kiek gali įsivaizduoti.
Mokytojams linkiu neprarasti tikrųjų ir svarbiausių gyvenimo orientyrų – ugdyti dorus, Tėvynę mylinčius, tradicijas gerbiančius, sąžiningus ir kūrybingus bei išsimokslinusius Lietuvos piliečius. Gimnazistų tėveliams linkiu padėti savo vaikams rasti savo gyvenimo tikslą ir jais pasitikėti.“
Parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ
Parengta pagal leidinį „Mažeikių Gabijos gimnazija“ (Pranas Barvydas, 2010 m.)
Nuotraukos iš lt.wikipedia.org, facebook.com
